:>

Menkas gyvenimas pasidaro kai tampi kibiro išminties žmogumi. Tiesiog man keista kaip laimė gali kilti vien tik perkant rūbus ar šiaip kažką. Negi neturėtų būti kažko giliau?
Vieni supranta tą giliau, kiti ne, todėl šis pasaulis pilnas vienodai nustatytų robotų su identiškais skarmalais.
Bet ar mum reikia tuo rūpintis? Manau ne, bet neįmanoma nepastebėti šios bandos.
Ir tiesiog norisi tai pakeisti. Nors gal ir ne, gal tada nebūtų taip įdomu gyvent, gal tada tu būtum nieko neišsiskirianti asmenybė,gal tada išvis nieko nebebūtų.
Būtų tik tuštuma, tokia kaip po mirties. Bet ar po mirties tuštuma, aš nežinau. tik spelioju. Ir žinot ką? Aš mirties nebijau, bet bijau to kas bus po mirties, nes nežinojimas žlugdo.

Bet ką čia. Būkim laimigi kaip vienuolės medžiuose ar meškos kalnuose, o gal net kaip žolė žemėje.
:>>

O čia šiaip.  KLAUSYKIT FOJE. http://foje.lt/garsas.html

Kažin kas.

Medžiai kaip nosis veide
Stūkso žemės viduryje
Nori įkvėpti tave
Ir skleisti gyvybę lauke
Pasiekti debesy danguje
Ir laikyti jį savo glėbyje
Tarp nuvytusių gėlių
Ir tarp žydinčių žmonių.

TIESIOG. :D

Nesusivokusieji vartotojai.

Šiandien susimąsčiau, kad aplink daug paprastų, statistinių žmonių. Kurie visiškai nieko nenuveikia, jie tik patys yra įsitikinę, kad labai daug nuveikia ir blabla. O jie daugiau nieko neveikia tik valgo, miega ir dar kartais šiaip kažką. JIE VARTOJA. Tiesiog vartoja ir nenori nieko matyt, nes jiem patinka vartoti. Visi mes vartojam. Nesvarbu ką ir kaip, bet vistiek mes esam vartotojai ir esam nuo kažko priklausomi.

Sėdėjau spektakly, kuris buvo geras. Man patiko. Tiesiog vieną akimirką verki kitą jau myži į kelnes kaip juokinga, bet nesakyk geras jausmas kai taip. Išeini iš kažkokios patalpos ir tau tiesiog euforija, nes aplink visi savi ir ta atmosera ir viskas. Taip nana. Lyg būtum parą nemiegojęs, bet tau vistiek taip nuostabu.

Paprasta. Bet kad net sunku suprast kai tau yra gerai ir gerąą. Nors šiaip visur ir visada taip yra. GAL. Bet tai suvokt yra sunku. Apskritai kažką suvokt sunku. Aš net nekalbu apie pačią suvokimo savoką.

Negi aš daug noriu. Aš noriu visai ne daug. Kartais noriu tiesiog tylos. Žinot. man patinka nueit prie upės atsisėst ir klausyt tik upės tekėjimo. Išmest visus pašalinius garsus esančius aplink mane. O jų tie daug. Kartais net mano kvėpavimas mane blaško.

Aš mėgstu tai kas neprimityvu. Žinau, abstraktu, bet galvokitės ką norit.

IR ŠIAIP. Aplink per daug viskas abstraktu. Daugelis kalbėdami net nieko nesugebėtų pasakyt apie save. Pasakytų tik tai, kad jis fainas, draugiškas, siekia savo tikslų, visiems žada gerą. Ir ką aš sužinoojau? NIEKO. Kiekvienas tai gali pasakyt apie save. Kodėl man viskas taip įdomu. Man įdomu kokią arbatą mėgsti, kokia spalva gražiausia, kas skaniau grietinė ar majonezas. Bet nieks man to nepasako, o vis  kažko klausinėt užpisa, nes daugelis atsakymų būna tiesiog atsakymai be jokio atsako. nu fe.

Norių žvaigždžių. Noriu bemiegių ilgų naktų su arbata savo terasoje.

Ne daug noriu.

Tiesiog. Juk tik taip.

Žinot kas juokinga? Ogi viskas. O ypač toks faktas apie kurį visi kalba. Tiesiog kalba ir spelioja kas tai gali būt. o aš tiesiog žinau ir iš šono stebiu ir juokiuosi, nes nu nu juk juokinga. :D

Aš manau, kad per dažnai į viską žiūrime rimtai. Kartais tiesiog užtektų nusijuokti, pasišaipyti(nepiktybiškai. GAL). Ar šaipytis yra blogai? ne. Nežinau kartais tiesiog noriu šaipytis. Bet šaipytis taip, kad būtų juokinga. Visiem. nu ar bent man ir tau.

kas man gali paaiškinti kodėl aplink tiek daug dramų? Nes mano ausys jau ašaroja. Net ausys. Kas žino, kas ten dar.

Aš pastebėjau, kad stebint draugus daugeliui yra keista, o man tiesiog patinka. Ir ką daryt? Stebint toliau. ir man atrodo, kad man pavyksta. Gal. O gal ir ne. Nežinia.

Ir šiaip kokie draugai? Kas tie draugai?

Naktis yra mano draugė. Nebedraugauju su miegu. Miegoti man nebepatinka.

Normalu.

http://www.youtube.com/watch?v=8LJ1IjLbotI

Laba diena.

Sveiki.
Štai ir aš pradėjau rašyt čia. O įdomu kas aš? Manau ne. O gal? Na, bet nesvarbu.
Ar gali žmogus patikt nežinant jo vardo, nežinant lyties, nežinant nieko. Tu gali tik skaityt jo parašytas mintis ir įsivaizduot kas tas žmogus. Ar galima?
Kodėl visi taip sureikšmina išvaizdą? nepasakyčiau, kad ir aš į tai neatkreipiu dėmesio, bet man nepatinka.
Noriu, kad žmonės tūrėtų mažiau kompleksų, kad galėtume visur vaikščiot nuogi. Juk taip PATOGU.
Ir šiaip ar dažnai susimąstai? Ar susimąstai kas tau svarbu? Kas yra mirtis? Kokie buvo dinozaurai?
Išvis ar mąstai?
Kiek daug klausimų. Manau mąstyti, galvoti yra svarbu, bet tai užknisa, nes po to pradedi daryt tai
nuolatos. O kai viską pamiršti ir tiesiog darai negalvodamas būna nuostabu. Jautiesi lyg būtum kažko
užvartojęs.
Kartai taip sunku pamiršti kasdienybę ir tiesiog atsipalaiduoti klausant muzikos.
Ir dar manau, kad verkti nėra blogai. Ir verkimas neparodo koks tu silpnas. Tikrai ne.
Ašaros yra skanu. Tiesiogine ta žodžio prasme. Ir išsiverkus pasidaro taip ramu. Bent man.
Norėjau jums duoti dainą nuo kurios pasidarytų gerą. Ir jos klausant tiesiog klausytum žodžius ir nieko daugiau, bet nesugalvoju kokia tai galėtų būt daina.
Tad linkiu jums susirast tokią dainą.
O aš šiam vakarui pasirenku John Frusciante.
Šypsokitės, dėdės ir tetos. :))
http://www.youtube.com/watch?v=ox4C73ra8TE